Šiuolaikinės pakuotės Šiuolaikinis pakuočių dizainas atitinka XVI a. pabaigos – XIX a. laikotarpį. Prasidėjus industrializacijai, dėl daugybės prekių pakuočių kai kurios sparčiai besivystančios šalys pradėjo formuoti mašinomis gaminamų pakuočių gaminių pramonę. Kalbant apie pakavimo medžiagas ir talpyklas: XVIII a. buvo išrastas arklių mėšlo popieriaus ir kartono gamybos procesas, atsirado popierinės talpyklos; XIX a. pradžioje buvo išrastas maisto konservavimo stikliniuose buteliuose ir metalinėse skardinėse metodas, taip pat buvo išrasta maisto konservavimo pramonė.
Kalbant apie pakavimo technologiją: XVI amžiaus viduryje Europoje buvo plačiai naudojami kūginiai kamščiai butelių angoms užsandarinti. Pavyzdžiui, 1660-aisiais, kai atsirado kvapnus vynas, buteliams užsandarinti buvo naudojamas buteliuko siaurėjimo įtaisas ir kamštis. Iki 1856 m. buvo išrastas užsukamas dangtelis su kamščio pagalvėle, o 1892 m. – įspaustas ir užsandarintas karūnuotas dangtelis, todėl sandarinimo technologija tapo paprastesnė ir patikimesnė. Taikant šiuolaikinius pakavimo ženklus: Vakarų Europos šalys etiketes ant vyno butelių pradėjo dėti 1793 m. 1817 m. Didžiosios Britanijos farmacijos pramonė nustatė, kad toksiškų medžiagų pakuotės turi būti spausdintos ir lengvai atpažįstamos etiketės.
Šiuolaikinės pakuotės Šiuolaikinis pakuočių dizainas iš esmės prasidėjo XX amžiuje. Pasauliniu prekių ekonomikos augimu ir sparčiu šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymusi pakuočių kūrimas taip pat įžengė į naują erą.
Pagrindinės apraiškos yra šios:
1. Nuolat atsiranda naujų pakavimo medžiagų, tokių kaip biologiškai skaidžios pakuotės, vienkartinės pakuotės, perdirbamos pakuotės ir kitos talpyklos bei pakavimo technologijos;
2. Pakavimo mašinų diversifikavimas ir automatizavimas;
3. Tolesnis pakavimo ir spausdinimo technologijų vystymas;
4. Tolesnis pakuočių bandymų vystymas;
5. Pakuotės dizainas yra dar labiau moksliškas ir modernizuotas.
Įrašo laikas: 2021 m. rugsėjo 3 d.